išpusti

išpùsti 1. intr. R38, N, K, J, Vkš, Erž ištinti, išbrinkti: Išputo žentas (putmenimis) J. Šitai rodosi bjauri ir ant veido: akys išputo ir paraudonavo it triušio M.Valanč. Ta koja išpùtus, tokia puklina eina Gs. Išpùto pirštas, ir skauda ta panagė Rm. Sode bitė kai zirbterėjo, tuoj lūpos išpùto Ds. Išputáu į šalis, kaip įgavau tą ligą Šts. ║ I, Vrb išsipūsti, išpampti: Kopūstų pavalgius, tai tik pilvas išpuñta Š. Pirmasai ponas privalgydino žmogų darbininką, kad tas nė an jokius valgymus nebenorėjo žiūrėt, net jam pilvas išputo BsPII326. Pririjo ir išpùto Grž. Gėrė gėrė, iki išputo Kb. Tai dabar kaip pūslė išputaũ Slv. Dagys degė degutą iš žilvičio kelmo, nuo to tiršto deguto Dagio vaikai išpùto Š. Vilks ..., papykęs labai, iš keršto visas išpùto K.Donel. Pailsusia eisena iš tolo pareina vėjo prigėrusi, išputusi banda Vaižg. Karvė nuo dobilų išpùto Sn. Karvė jau išpùto, vaikyk Alk. Saugokit galvijus nuo dobilų – išpùs Sv. Gyslos karščiu išputusios R14. ^ Ar neišpùto: kas bus, kad taip nebesiseka! Grž. Ė, kad tu išpùstum, tokia boba! Pc. Vakare armonika groja, ė, kad tu išpùstum, vėl eina, o pirmadienį silpna Pn. ║ Srd prk. ištvinti: Jau Šešupė bus dabar išpùtus Grš. 2. tr. Všk, Trg menk. godžiai išvalgyti, išėsti, išgerti, išryti: Nerėpa viską išpùto, kiti nevalgę liks Mrk. Išpùto visus barščius Gž. Kad ir daug šeri, vis tiek viską išpuñta Vrb. Išpùto visą lovį vandens Lkš. Išpùto penkis viedrus alaus Ūd. I išpùs, jėg duosi gert, kiek nori Jnšk. Išgėrė išpùto, o stiklinės neišplovė! Mrj. Išpùto kai velniai visą butelį Jrb. 3. refl. menk. prisivalgyti, prisigerti: Sėdi ponai išsigėrę, išsipùtę Vlk. \ pusti; apipusti; atpusti; įpusti; išpusti; nupusti; papusti; persipusti; prapusti; pripusti; supusti; užpusti